Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo atlaidai Kabeliuose nepraranda savo jaudinančio žavesio ir reikšmės dėl svarbiausio dalyko – gyvos istorinės atminties…
Iki XX a. pradžios Kabelių apylinkių žmonės neturėjo savo bažnyčios – lankydavo už 20 km esančią Marcinkonių bažnyčią. Tik 1909 m. Vilniaus generalgubernatorius leido kabeliškiams nusipirkti ir persivežti senąją kelių šimtų metų jėzuitų statytą Ratnyčios bažnyčią.
Bažnyčios statyba suvienijo aplinkinių kaimų žmones. Duomenų apie Kabelių bažnyčios statytojus surinkta nedaug. Vilnietis Saulius Karlonas didžiuojasi, kad jo prosenelis šklėriškis Baultrius Karlonas su savo dviem broliais ir kitais meistrais statė šventyklą. Kiti prisimena, kaip jų seneliai pamatams ritino akmenis.
Kai buvo pastatyta bažnyčia, po Kabelių apylinkes nuvilnijo pirmieji trijų galingų varpų dūžių aidai. Ašašninkiečiai pasakojo, kad tai buvo vasaros laikas. Vieni pjovė rugius, kiti grėbė šieną. Išgirdę varpus žmonės krito ant kelių ten, kur stovėjo, ir su ašaromis akyse meldėsi. Jaudinanti akimirka: javų laukuose ir pievose besimeldžiantys žmonės…
Pasakojimas apie bažnyčios pervežimą arkliais (įsivaizduokime ilgą vilkstinę!) ir laukuose klūpančius prosenelius labiausiai veikia jaunimą, todėl kviesti į Žolinių atlaidus jų beveik nereikėjo. Pagarbą savo gimtajam kraštui ir gyvą istorinę atmintį liudijo gausiai į Žolinių iškilmes susirinkę Margionių, Kapiniškių, Šklėrių, Musteikos, Senovės, Dubo, Daržinėlių, Kabelių ir Ašašninkų žmonės, į iškilmes atvažiavo ir gimusieji Piesčių kaime (šis kaimas jau nunykęs, nes neturi nė vieno nuolatinio gyventojo). Į senelių ir prosenelių žemę per Žolines vis dažniau grįžta miesto žmonės, ieškodami savo šaknų.
Prie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio stendo Kabelių kaimo bendruomenės surengta gėlių puokščių paroda priminė dar vieną Lietuvai svarbią asmenybę. 1944 m. Kabeliuose apsigyvenęs J. Vitkus melsdavosi Kabelių bažnyčioje ir galbūt apmąstė svarbiausius savo šeimos ir tautos klausimus.
Parapijiečius ir svečius sutiko, o vėliau šv. Mišias aukojo Kabelių parapijos klebonas kun. Povilas Paukšėo. Iškilmingoje šv. Mišių liturgijoje dalyvavo parapijos jaunimas iš Musteikos, Margionių, Kabelių, Ašašninkų, Šklėrių kaimų. Kunigas per pamokslą priminė Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo šventės kilmę ir religinę reikšmę, akcentavo žmogiškojo orumo ir vieningos visuomenės svarbą.
Po visuotinės maldos parapijos jaunimas nešė atnašas, buvo dėkojama Dievui už žolynus ir derlių, už Dievo artumą, globą ir meilę, už taiką. Pirmą kartą Kabelių istorijoje vyną, duoną ir vandenį buvo patikėta nešti garbingiems Varėnos rinktinės Kabelių užkardos pareigūnams Kazimierui Svetlauskui, Sauliui Valentukevičiui ir Justui Lopetai. Pareigūnai pusiau juokais laiko save kraujo broliais, nes ne kartą yra dalyvavę Kraujo donorystės akcijoje, norėdami pagelbėti kenčiantiems ir sergantiems žmonėms. Dabar jie atliko kitą misiją, dalyvavo ne tik religinėse iškilmėse, bet ir priminė svarbią tautos vienybės idėją.
Žolinių iškilmės Kabeliuose palietė gilius dvasios sluoksnius. Neįmanoma nesižavėti Margionių, Musteikos, Šklėrių, Kabelių, Ašašninkų, Kapiniškių kaimų organizuotumu – jie ne tik paruošė atnašas, bet jas nešti įpareigojo savo kaimo vaikus. Neįmanoma nesižavėti musteikiškio devintą dešimtį įpusėjusio Antano Zaliausko noru prisidėti prie gražių iškilmių – jis per dieną prieš pat Žolines nupynė ne vieną, bet dvi kašeles atnašoms! Ir tik todėl, kad galima būtų pasirinkti… Kad geriau ir gražiau būtų.
Šv. Mišių pabaigoje aplink bažnyčią surengta iškilminga procesija. Joje labiausiai akį traukė Musteikos kaimo lininė vėliava, kurią kartu su musteikiškėm prieš kelis dešimmečius išaudė Stefanija Zaliauskaitė-Gaidienė pagal ilgamečio Kabelių parapijos klebono Jono Lauriūno SJ iš Ratnyčios parvežtą schemą. Vėliavoje išausti Saturną, Mėnulį, žvaigždes ir Žemę su nukryžiuotu Kristumi ir užrašu „Pasaulis kinta, kryžius nepajudinamas“ prireikė dienų ir naktų, daug moterų rankų darbo. Musteikos kaimo moterys išaudė ir baldakimą, po kuriuo kunigas aplink bažnyčią per procesiją neša Švč. Sakramentą, ir ne vieną arnotą ir stulą kunigams.
Po Žolinių atlaidų parapijos klebonas pakvietė parapijiečius ir svečius į agapę. Kabelių, Ašašninkų ir Margionių moterys sudainavo ne vieną dainą, tuo labai pradžiugindami iš miestų grįžusius kraštiečius. Smalsesnieji svečiai domėjosi krašto istorija: slaptąja kunigų seminarija, Kazimieraičio asmenybe, daraktore Kotryna Sidziniauskaite, etnokultūra, tikėdami, kad ir ši parapija gali būti atradimų žemė…
