Šiaurės Airijoje, Belfasto mieste, gyvenanti menininkė Jolita Jarutienė lankydama savo draugę Kabeliuose džiaugiasi naujomis patirtimis. Viešnagė Dzūkijoje neprailgsta – reikia laiko surasti ne tik bendravimui, bet ir aplankyti parodas, susipažinti su naujomis dzūkų iniciatyvomis.
Jolita sako, kad Kabelių vizitinė kortelė – šviesūs Dzūkijos pušynai, kaimiški sūriai ir kaimo krautuvės-skaityklos, kurios kelia nuostabą. „Keliaudama visada vežuosi knygą, o važiuodama į Kabelius esu garantuota, kad rasiu skaitinių mažiausiai trims mėnesiams, – įspūdžiais apie Kabelių krautuvės skaityklą dalijasi menininkė.
– Labai maloniai nustebino, kad, eidamas į parduotuvę ko nors nusipirkti, gali išsirinkti ir knygų. Tai labai patogu! Labai nustebino literatūros įvairovė. Net pasimečiau, kokias knygas rinktis: ir grožinė literatūra, ir istorija, ir saviugdos knygos, ir hobiai, ir naujosios, ir senosios – toks labai geras miksas. Ta knygų įvairovė ir pasirinkimo galimybės yra didžiulės: ir pagal autorius, ir temas, istorijas, ir pagal viską“.
Jolita prisipažįsta, kad jai pačiai teko dalyvauti Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės kūrime. Ji buvo atsakinga už kultūrinę programą, todėl dalyvavo derybose su vietos valdžia, kad lietuvių literatūra pasiektų bibliotekas. Savivaldybė kiekvienai etninei bendruomenei didžiausiose bibliotekose įkūrė literatūros skyrius. Tam buvo skirtos labai didelės lėšos, bet knygų pasirinkimas nedžiugino, jis buvo labai skurdus. Tad kabeliškių patirtis, Jolitos nuomone, yra labai įdomi ir vertinga.
„Kas man dar labai patiko, kad tai nėra tik vieta, kur gali pasiimti knygą ir išeiti. Einant į parduotuvę, akį traukia užsklandos ant langų… Ir tas ženklas – giliukai, užrašas „Krautuvė-skaitykla“ irgi nuteikia gerai. Pagalvota ir apie skaitytoją: yra stalas, kėdės, kur neskubėdamas gali atsisėsti ir vartyti knygą.
Ir dar labai geras jausmas, kai pasiimi leidinį ir nori užsirašyti į žurnalą, matai: o, žmonės skaito! Kažkas pasiėmė tokią knygą, gal ir man kitą kartą ja reikėtų pasidomėt? Išeina toks kaip ir bendruomenės neaktyvus dalijimasis patirtimi. Vien iš skaitytojų registracijos žurnalo gali matyti, kokia literatūra žmonės domisi, – džiugiai įspūdžiais dalijosi Jolita.
– Neseniai mes buvome Dotnuvos soduose. Ten, prie parduotuvės, yra biblioteka, bet ji buvo užrakinta. Aš per tris dienas nepatekau į ją, niekaip neprisitaikiau. O čia labai gerai, kad nuo ryto iki vėlyvo vakaro gali užsukti į skaityklą. Kiek žinau, bibliotekų grafikai visame pasaulyje yra tokie, kad atbaido norą eiti į jas ir imti knygas, nes yra problema, kaip jas paimti ir grąžinti (sunku suderinti bibliotekos darbo laiką ir savo dienotvarkę).“
Menininkė Jolita Jarutienė neslepia susižavėjimo visuomenininkų iniciatyvomis. Tapusi Kabelių krautuvės skaitytoja, Jolita pažadėjo paremti skaityklą ir padovanoti keletą knygų, o džiugiomis naujienomis iš Lietuvos pasienio – pasidalinti su užsienio lietuviais.
Daugiau apie menininkę Jolitą Jarutienę, atradusią Kabelius, galite sužinoti ČIA.
