Prof. Rūta Petrauskaitė. Tai parodo, kas supo žmones jų namų aplinkoje, kai mes buvome už geležinės uždangos

Rūta Petrauskaitė

Buvusioje Kabelių mokykloje eksponuojama tradicinė Vokietijos ir Italijos keramika. Rodoma Vokietijoje 1950-1990 metais gaminta molio keramika, skirta maistui gaminti ar jį vartoti.

Kadangi Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo keletą dešimtmečių klestėjo keramikos pramonė, tai ir kasdieniam vartojimui skirtų gaminių įvairovė buvo didelė. Ten, kur lietuviai naudojo medinius namų apyvokos daiktus – statines raugintiems kopūstams, kubiliukus duonai ir ližes, sviestamušes – vokiečiai turėjo molinius. Be to, buvo labai populiarūs moliniai bokalai, grafinai, buteliai, taurės, medžiotojų gertuvės, indai svogūnams ir česnakams laikyti, net naktiniai puodai ir peleninės. Specialiuose induose namuose buvo laikomas švęstas vanduo.

Tačiau labiausiai savitas vokiečių gyvenimo būdą atspindinti indas buvo vadinamasis romo puodas, į kurį rudenį lygiomis dalimis sudėdavo supjaustytus vaisių, uogų likučius ir cukrų, viską užpildami romu. Toks rūsyje kelis mėnesius laikytas desertas paprastai buvo patiekiamas per Kalėdas. Vokiškoje kolekcijoje dominuoja pilka ir mėlyna Vestvaldo keramika, padengta druskos glazūra, nors esama ir kitokios, ypač jei gaminys buvo puošnesnis.

Eksponuojama itališka keramika į Lietuvą atkeliavo per Vokietiją, nes būtent Italija buvo pamėgta viduriniosios klasės vokiečių atostogų vieta 1950-1970 metais. Spalvingi asočiai ir dekoratyvinės lėkštės buvo būtent tai, kas gana ilgą laiką puošė vokiečių namus.

Ši keramikos technika, vadinamoji majolika, buvo išrasta maurų Maljorkos saloje 14 a., 15 a. per Ispaniją atkeliavo į Italiją ir čia išliko iki šių dienų. Išdegti molio su fajansu indai buvo dengiami baltu glaistu, ant kurio tapomos gėlės ir paukščiai ar gyvūnai, dengiami skaidria glazūra ir degami krosnyje dar kartą. Priklausomai nuo dekoro spalvų tas pats daiktas galėjo būti degamas ir tris ar keturis skartus.

Šios dvi skirtingos keramikos tradicijos gražiai viena kitą papildo, o eksponuotos Lietuvoje parodo, kas supo žmones jų namų aplinkoje tuomet, kai mes buvome už geležinės uždangos.

Martyno Margelio nuotraukos.

Panašios publikacijos